Griovėjai

Šiame gyvenime taip lengva viską sugriauti.

Kostelėdami sugriauname mirtiną tylą, buvusią sausakimšoje salėje. Netyčia užkabinę vieną sruogą, "sugriauname" šukuoseną. Eidami paplūdimiu užsižiūrėję nė nepastebime kaip sugriauname mažos mergytės šedevrą iš smėlio. Girdime tik verksmą, ašaras ir nė nesusimąstome, kad jos ašarų priežastis - "AŠ".  Vienu žvilgsniu galime sugriauti kito svajas, bet tuo pačiu žvilgsniu galime griauti ir abejones. Vienu neapgalvotu sakiniu galime sugriauti ilgai, žingsnis po žingsnio, kurtą draugystę. Vienu prisilietimu galime išgąsdinti, ir sugriauti "akimirką žavingą".



Žinoma, sugriauti kito žmogaus svajas, tikslus kur kas lengviau nei sugriauti 12 aukštų pastatą. Tačiau visur egzistuoja tas "BET". Bet, taip pat ATKURTI pasitikėjimą tavimi yra daug sunkiau nei pastatyti tą patį 12 aukštų pastatą.

Ką sukuriame, tą sugebame ir sugriauti. Tačiau kodėl mes griauname tai, ką sukūrėme NE MES? Žmonių svajas, tikslus, pasitikėjimą savimi, santykius.... Vietoje šių taškų, manau, kiekvienas iš mūsų žino, ką dar galima būtų čia paminėti.

Savo blog'o skaitytojams linkiu kurti kuo daugiau šedevrų, kurių niekas nedrįstų sugriauti. Taip pat linkiu, kad jei jau užeina noras griauti - tai to noro pasekmė būtų sugriautas daugiaaukštis "vaiduoklis" miesto centre, arba bent jau jo siena.
Gerai, pajuokavau. Nebegriaukime to, ko nesukūrėme mes. Arba kitaip - griaukime tik neviltį, abejones, nepasitikėjimą ir visus kitus neigiamus dalykus.


The end.