Pirrrrrrmadienis

    Kokie sunkūs būna tie pirmadienio rytai. Šis ne išimtis.. Tik užmerki akį, susapnuoji pirmą sapno fragmentą, o jau žadintuvo garsai rėkia keltis.

     Kodėl kai miegame, laikas taip greit prabėga? 

     Kodėl man amžiais trūksta miego, nesvarbu, ar miegu 5 valandas ar 12?

     Taigi... atsibundu..dar leidžiu sau nusidėti  ir paguliu 15 minučių (tikėkimės Visagalis man atleis), mėgaujuos kiekviena šilta akimirka. Eh..reikia keltis. Keliuos. Jaučiu kaip kojos paliečia šaltas grindis. Nemalonu. Taaaip norisi sugrįžti atgal, užsiklooti ir gulėti, gulėti.. Susigriebiu. Rengiuos, ruošiuos. 

Jau įpratau rytais neklausti tėčio "Koks oras? Ar šalta?". Įpratau, kad rytais tas pats oras, taip pat tamsu, taip pat šlapia.

    Apeinu balas (dah, ne visų pavyksta išvengti, jos lyg tyčia atsiranda tiesiai man po kojomis), sėdu į mašiną ir važiuoooju. Kaip gera rytais išgirsti JAUKIĄ dainą. Nežinau ar dainos būna  jaukios, bet jų klausant jautiesi jaukiai, nors nieko nepasikeitė.

Jaukioji ryto daina

    Mokykla...pamenu tik skanius pietus, nors pasižadėjau jų nevalgyti, beet.. Kai iš valgyklos kvepia per visus keturis mokyklos aukštus, nenueiti į valgyklą neįmanoma. DAAH
Na žinoma, pietumis nepasibaigė..Valgėm skanų torrrrrtą (dar kartą dėkui Aurelijai ir Gretanai!), DAUG TORTO. Viskas, nuo rytojaus tikrai pasižadu nevalgyti saldumynų!!! Ir tegu mane kaimynas iš dešinės per matematiką  užbaksnoja, jei to neišpildysiu.

Žinoma, kokia diena be juoko.. (mes tyliai juoktis nemokame, atsiprašome visų, ypač mokytojų).

Taigi, ne toks jau ir prastas tas šiandieninis pirmadienis, gal todėl, kad Jovitos sudaužyta stiklinė atnešė laimę (nebūti tragiškai paskandintiems pirmadienio).

Šypt. :)