Ir laša vanduo ant parketinių grindų.
Tylą sudrumščia visai nesinchroniški kaptelėjimai.
Ne, tai ne lietus.
Ne, tai ne iš vazono bejėgiškai tekantys lašai.
Ir ne vanduo lyg sulėtintame filme lašantis iš čiaupo vonioje.
Žinot, iš tiesų lengviau tampa ant dūšios.
Matyt kai per daug prisirenka sūdyto vandens žmoguje,
pradeda skęsti smegenys,
žmogus smunka emociškai.
Smukau iš aš. BET
PAKILSIU.
Tokie žmonės kaip aš nepasiduoda,
jie tik ataugina dar ilgesnius nagus,
kad galėtų įsikibti gyvenimui į atlapus.
Skandinsiu liūdesį matematikos sąsiuvinyje ir puodelyje kavos.
Tikiuosi skęs padla.


Komentarų nėra:
Rašyti komentarą