Gelbėjimosi ratas - baloje

Sveikas, baltas popieriaus lape.

Ir vėl aš tyliai pirštų galiukais barbenu klaviatūros mygtukus.

<...> PAMĄSTYMAI <..>

Kodėl būtent naktį, kai visi aplink miega, ir tave supa visiška tyla, tu pradedi tyliai skęsti savo mintyse. Tai lyg ėjimas lietuje - suvoki, kad lyja, bandai išlaikyti norintį skristi skėtį, suvoki, kad aplinkui šlapia; po kurio laiko vanduo susitelkia vienoje vietoje ir susidaro balos, kurias tu kruopščiai bandai apeiti, peršokti, ar tiesiog jų nepastebėti. Taip yra ir su tavo mintimis, skėtis - tai tavo atsiribojimo nuo minčių priemonė: užklupus lietui (dienos staigmenoms, nemalonumams, sunkumams) tu šventai tiki, jog liksi sausas, kad tavęs nepalies tavo paties mintys, ir manydamas, kad neturi laiko joms tu nustūmi savo mintis į stalčiaus gilumą. Tačiau apie praėjusį lietų visada primena anksčiau minėtos balos. Tai tavo mintys, pamąstymai, kurių per lietų taip stengeisi išvengti.
Ir štai. Atsiribojęs nuo visų, tylumoje, skęsti toje baloje. Viskas, ko norėjai išvengti, neišgyventi, grįžta naktimis...
Okupuoja smegenis ir neleidžia miegui tavęs apkabinti.
Galbūt nakties juodumoje prisiminimai, mintys ir išgyvenimai atrodo ryškesni. Ta juoduma pažadina tavo atmintį, ištraukia iš to stalčiaus gilumos viską, ką bandei nuo savęs paslėpti. Vėliau, lygiai taip pat kaip ir mėgindama tave paskandinti tavo mintyse, lygiai taip pat jas ir atima iš tavęs. Galbūt tam, jog nepamirštum, kad išaušęs naujas rytas tai galimybė keisti save,savyje,savus ir aplink save. Ir tam, kad nebijotum lietaus. Ir balų.

Griovėjai

Šiame gyvenime taip lengva viską sugriauti.

Kostelėdami sugriauname mirtiną tylą, buvusią sausakimšoje salėje. Netyčia užkabinę vieną sruogą, "sugriauname" šukuoseną. Eidami paplūdimiu užsižiūrėję nė nepastebime kaip sugriauname mažos mergytės šedevrą iš smėlio. Girdime tik verksmą, ašaras ir nė nesusimąstome, kad jos ašarų priežastis - "AŠ".  Vienu žvilgsniu galime sugriauti kito svajas, bet tuo pačiu žvilgsniu galime griauti ir abejones. Vienu neapgalvotu sakiniu galime sugriauti ilgai, žingsnis po žingsnio, kurtą draugystę. Vienu prisilietimu galime išgąsdinti, ir sugriauti "akimirką žavingą".



Žinoma, sugriauti kito žmogaus svajas, tikslus kur kas lengviau nei sugriauti 12 aukštų pastatą. Tačiau visur egzistuoja tas "BET". Bet, taip pat ATKURTI pasitikėjimą tavimi yra daug sunkiau nei pastatyti tą patį 12 aukštų pastatą.

Ką sukuriame, tą sugebame ir sugriauti. Tačiau kodėl mes griauname tai, ką sukūrėme NE MES? Žmonių svajas, tikslus, pasitikėjimą savimi, santykius.... Vietoje šių taškų, manau, kiekvienas iš mūsų žino, ką dar galima būtų čia paminėti.

Savo blog'o skaitytojams linkiu kurti kuo daugiau šedevrų, kurių niekas nedrįstų sugriauti. Taip pat linkiu, kad jei jau užeina noras griauti - tai to noro pasekmė būtų sugriautas daugiaaukštis "vaiduoklis" miesto centre, arba bent jau jo siena.
Gerai, pajuokavau. Nebegriaukime to, ko nesukūrėme mes. Arba kitaip - griaukime tik neviltį, abejones, nepasitikėjimą ir visus kitus neigiamus dalykus.


The end.

Priešingybės traukia?

Pati esu ne kartą girdėjusi frazę "Priešingybės traukia, nes juk įdomu tai, kas yra "NE tavo"". Vakar važiuodama pirkti šviestuvo į eilinį prekybos centrą turėjau pakankamą kiekį laiko apmąstyti, kas gi yra tos priešingybės ir ar kaip ir fizikoje žmonės "minusai" traukia žmones "pliusus". Taigi, mintyse iškilo viena iš paprasčiausių situacijų:

1. Susitinka du žmonės pirmą kartą: fotografas ir odontologė
Pokalbis maždaug toks:
- <...> Nusipirkau tokį objektyvą su tokia plačia diafragma ir už tokią mažą kainą! Man stebėtinai pasisekė. O jau kaip puikiai objektyvas tvarkosi su triukšmais nuotraukoje esant mažam apšvietimui, jei net ir padidini ISO - kokybė tiesiog PERFECTO! Dabar beliko įsigyti didesnį reflektorių ir tada galbūt nebereiks pirkti blico! Kaip nuostabu!
- O, tai tikrai neįtikėtina ir įdomu! (pusė jo monologo nesupratau, bet tai apsimesiu, kad supratau).
Žinai, štai neseniai turėjau tokį klientą, kuris atidaręs burną šokiravo ir mane ir asistentę. TOKIOS periodinatikiliozės stadijos nebuvau mačiusi! Teko jam pasakyti, kad teks atlikti meriotalazę, nes kitu atveju jis visus kerės savo bedante "šypsena".


Na žinoma, ne viskas gali būti taip tragiška. Tačiau. Kaip gali sugyventi žuvis su paukščiu? (taip, banalus pavyzdys, bet visiems aiškus).

Aš mėgstu alyvuoges, o tu jų tiesiog nekenti. Tu keliesi visada anksti, o aš mėgstu ilgai miegoti.
Aš žiūriu kašį, o tu esi pamišęs dėl futbolo. Aš myliu kates, o  tu šunis.

Kai tiek daug priešingybių, tai sunku/beveik neįmanoma "prisiderinti" prie kito žmogaus, jo norų ir poreikių. Tada visas gyvenimas tampa KOMPROMISŲ IEŠKOJIMU.

Manau, priešingybės traukia, bet tik trumpam. Kiekvienas žmogus ieško SAVO žmogaus. Juk kiekvienam reikalingas supratingumas.

Žmogus kitame žmoguje turi matyti save. Štai būtent tai aš vadinu tobulais santykiais.


The end

Duokit Bad Boyz

Kur tik žiūri, ten matai - VISOMS REIKIA BLOGŲ BERNIUKŲ! Neduok pavalgyt, bet duok BLOGĄ BERNIUKĄ. Nereik naujos suknelės ar naujos n-tosios poros "kablų", reik BLOGO BERNIUKO! Nebendrauju su savo visai gal mielu gerbėju, nes sėdžiu ir laukiu savo BLOGO BERNIUKO, kuris štai štai tuojau turi privažiuot prie mano namo ant savo juodo žirgo vardu BMW (P.S. juk būtent tokiais žirgais jodinėja blogi berniukai).

Neįsivaizduoju, apie kokius blogus berniukus čia visos svajoja. O gal ir įsivaizduoju.
Jei paklausčiau kurios nors merginos kas yra "Blogas berniukas", manau sulaukčiau atsakymo "-Na čia juk toks kostiumuotas (o gal ir ne), įdegęs, dažnai paleidžiantis kumščius į darbą, nes kalbėti su kuo nors jam yra al'E ne lygis, visur nugalintis, dar jis apsimeta blogu, bet gal tarkim nėra blogas (moterų logika triskart VALIO!), turintis KIETĄ tačką (pageidautina nuo 2010 metų ir naujesnę) arba motociklą, nesiparinantis dėl nieko na ir dar, žinoma, jis turi būti gražus, na ypač pageidautina, kad tai būtų Mario Casas".

"W A T A F A K?" - Leiskite man mandagiai paklausti!

Štai ką su žmonėmis (ypač panelėmis) daro tokie al'E tikrais faktais paremti filmai kur blogiems berniukas reikalingos trapios mergaitės. Nereikia jiems tokių, nereikia nereikia nereikia.

Atmintinė vis dar besivaikančioms ir belaukiančioms savųjų išrinktųjų blogų berniukų:

1. Blogi berniukai yra BLOGI.
2. Blogiems berniukams nerūpite nei jūs, nei jūsų emocinė būsena (apie verkimą ant peties pamirškite!).
3. Mario Casas nėra blogas berniukas, jis tik aktorius ir jam sumokėjo milžiniškus pinigus už blogo berniuko ROLĘ ( ir gana apie jį svajoti, jis gal net nežino kur randasi mūsų taip mylima Lietuva).
4. Blogi berniukai po peštynių neatrodo taip, lyg ką tik išėję iš grožio salono. Jiems gali trūkti vieno priekinio danties.
5. Blogiems berniukams nereikia minkštų žaisliukų, įpilkite jiems geriau baką benzino.

Jei dar ką nors prisiminsiu - būtinai prirašysiu.


Ir vienu žodžiu, NĖRA ŽODŽIŲ.
The End

Stiliaus atradimai

Pasivaikščiojau po lookbook.nu tinklalapį. 

Daug stilingų žmonių vienoje vietoje.

Įdomių daiktų ir naujovių, dar nematytų gimtojoj šalelėj.

Žinoma, palukėkim keletą metų ir tos naujovės pasieks ir mus.

Įsitikinau, kad užsieniečiai daug drąsesni, mėgstantys ekperimentuoti spalvomis, raštais ir rūbų "nesuderinamumu".

Štai keletas labiausiai įstrigusių, man patikusių stiliaus atradimų: