Kai rankos susijungs, o akys susitiks, daaance with me, daance!
Prieisi tu iš už nugaros ir švelniai prisiliesi,
šilko suknelė sukrutės,
ir nebereiks jau minorinės tonacijos,
net žiogai naktiniai nebegrieš .
Dance with me, daance!
Kai saulė užgęsta, o pasaulį užvaldo mėnulis.
Nereikia pastebėt nei šviesos naktinės lūžtančios per langą,
nei užuolaidų nelygintų, bet pakabintų..
Gal nebeliko laiko lygintuvui, o gal užvaldė futurizmas?
Šok su manim, tik šok, tik šok!
Nakties garsai užlies kambarį,
bet jie nebus tamsesni už pačią naktį, jie tik egzistuos..
Švelnumo kartais trokšta mūs širdis..
Menkiausias prisilietimas virpančiais pirštais tiek prie dvasios tiek prie odos,
sušildys ir apsaugos,
o žvaigždės nesuskaičiuotos taip ir liks
kabėti danguje.
Dance with me, dance!
Lėtu žingsneliu,
ne, tai ne valsas,
ir joks kitas šokis, apibrėžtas griežta sąvoka.
Tebūnie tai mūsų šokis,
akimirka, kai žingsnis keičiamas žingsniu.
Kai negalvoji apie laiką,
kai negalvoji apie tai, jog metai turi keturis laikus.
Kai užtenka įkvėpti ir pajausti...
Kai užtenka..... įkvėpti...... ir pajausti......
Pašokim?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą